Buvai? Girdėjai? Tai skaityk! Įjunk vaizduotę ir pasinerk į netikėčiausias filologų „cementovkės“ akimirkas...Nusikelk savo dievo padedamas į spalio 18 –osios 22 val. prie „Prospecto pub‘o“ . Lengvai susigaudysi, ką daryti toliau, nes didžiulis audros debesis pirmakursių nekantraudami gniauždami delnuose bilietus leidosi į žemutines minėtojo klubo patalpas. Jau nusileidai? Tai tikriausiai jau matai šokių aikštelę su disko žokėjumi (nežinau jo slapyvardžio, jei žinai, įrašyk) priešaky ir minią lyg grybų po lietaus pridygusių šokančių panelių su kur ne kur pasitaikančiomis retenybėmis – baravykais – vaikinais. Jau pasišokai? Užteks- dar visa naktis iki keturių ryto laisva-dar prisišoksi. Žygiuojam toliau. Salė su burbuline vonia ir lova. Pagal paskirtį šis kambarys ir nebuvo išnaudotas. Gal todėl, nes beveik pusantro šimto besilinksminančių galvų nebūtų užtekę visos nakties net po vieną kartą pasiteškenti ar susapnuoti princą ant balto žirgo ar princesę, užrakintą bokšte (o ir tai tikriausiai dėlto, nes visos princesės buvo užimtos šokių aukštelėje, o visi princai – skystos duonos buteliuos). Bet tęsiam kelionę toliau: ir prieiname tualetus, kuriuose lankėsi visi tie, kurie sunegalavo ir kurie ištiesę pagalbos rankas padėjo sunegalavusiems. Pagerbkime pastaruosius ir pasidžiaukime, kad viskas visiems baigėsi laimingai. Dar toliau – maža patalpėlė, kurioje savo svetingumu visų laukė ir visus vaišino klasikai ir trečioji anglų grupė. Tikriausiai mažai buvo tokių, kurie čia neapsilankė, nes du stalai buvo nukrauti didžiuliu asortimentu ambrozijos ir nektarų. Palikime šiuos dalyvius toliau vieni kitus
liaupsinti vieną už kitą garsesniais tostais ir dabar atsiduriame didžiuliame rūkomajame su griliu vidury. Šiuo privalumu taip pat niekas nepasinaudojo. Nelengva atspėti kodėl – įėjus į šią patalpa pats pasijunti kaip kepamas avienos kepsnys: tiek tiršta dūmų, kad nors kirviu kabink. Štai dabar paskubėk į „litrabolo“ turnyrą (pridėk dar panašių dalykėlių, kuriuos galbūt praleidau). Ir štai prieš akis tavęs laukia dar daugybė malonių pažinčių su tavo bendrakursiais. Pažink visus, kiek tik sugebės tavo širdis, nes kiekvienas, kuris praėjo pro tave, tarė tau žodį, sušoko šokį, pasidalino bendra taure gali tapti tavo geriausiu draugu ateinančiam gyvenimui, kuris iš naujo kuriamas kaip tik dabar. Nepražiopsok vienintelės tokios nakties savo gyvenime. Paimk kiek tik gali ir negrįžk iš savo vaizduotės gelmių tol, kol negalėsi ištarti: „Aš „sucementuotas!“.
(Gal būt paskutinėj pastraipoj nukrypau per giliai į lyriką, bet „cementovkė“ Riešutui tikrai patiko, tad
linkėjimai. R+)
