Riešutas rimtu veidu skaitydamas knygą (o dabar jis jomis kaip reikiant apsikrovęs, juk sesija...), nepaklusnų puslapį prispaudžia pakaitomis garuojančiu arbatos ar kavos puodeliu.Kartais dūsauja ar ranka paramsto svyrančią galvą. Bet vis tiek nenusimena. Visada yra pliusų: juk nėra paskaitų ir žadintuvas skamba (arba ne) tik vidurdienį, o ir saulė nepatingi pašviesti, kaip gi tokiais rytais nesišypsoti?
Tiesą pasakius, juk ne visos dienos praslenka prie knygų... Juk reikia "pravėdinti galvą" karts nuo karto, iškišti nosį į lauką.
Išduosiu paslaptį, kad Riešutas jau spėjo kaip reikiant išsivolioti sniege. Sakė, kad prisiminė vaikystę.
O kai pagalvoji, tai kas gi čia blogo valandai kitai nusviesti knygas ant lovos ar stalo ir pasidžiaugti mažais dalykais..
3 komentarai:
aš irgi, aš irgi maudžiausi sniege jau. ir nuo kalniukų čiuožiau... ;P
su riesutu? :D
riesutas nezino kas si kuom maudesi ;D
Rašyti komentarą