Paskutinė fux’o vakarienė

Vienas pakelis kvietinių kruopų

Vienas pakelis perlinių kruopų

Pusė pakelio miežinių kruopų

Šaltai rūkyta dešra (pagal Justės receptą)

2 pakeliai užpilamų sriūbyčių-makaronų

Česnakai

Vienas pakelis kisieliaus

1 bananas (būtinai kelias dienas pastovėjęs atstovybėje)

Pusė indelio apypelijusio marmelado

Pipiriukai ir prieskoniukai

Daug daug meilės fux‘ams




















Gaminimo eiga

Visų pirma reikia išvirti kvietines kruopas - virti, kol prisvils. Po to tame pačiame neplautame puode virti perlines ir miežines kruopas bei makaronus. Tuo pačiu metu (tai būtina daryti tuo pačiu metu) virti kisielių kitame puode. Kai išverda perlinės ir miežinės kruopos, į puodą dar įpilti vandens ir įpjaustyti kelis šimtus gramų šaltai rūkytos dešros.
Virti toliau, kol pervirs.
Tuomet viską, kas tik iki to momento yra išvirę (t. y. pirmasis puodas kruopų, antrasis ir kisielius) viską supilti į bendrą bliūdą (geriausias tas, kuriame plaunami rūbai su ūkišku muilu) ir smarkiai išmaišyti.
Tada įpjaustyti bananą, sudėti marmeladą, pipirus, prieskonius, kubeliais supjaustytus česnakus. Visa tai maišant, įberti meilės fux‘ams, ypač tinka Justės, Raimondos ir Mato meilė.
Kai visa tai jau padaryta, uždengti, kad nesklistų aitrus kvapas ir išnešti į balkoną atvėsti (užtenka vienai nakčiai).

Kitą dieną visą šį gardėsį drąsiai galima tiekti fux‘ams.
Rekomenduojama ir skaniausia per Fux‘ų krikštynas. Beje, nepatartina ragauti vyresnių kursų studentams, nes gali iškilti problemų su skrandžiu, regėjimu, uosle, kitais jutimais.

Šiemetiniai fux‘ai filologai įrodė, kad pirmakursiai yra atsparūs bet kokiems šalutiniams poveikiams.